|
Šampanės vynuogynai užima tik apie 2 % visų Prancūzijos vynuogynų, bet išsibarstę keliuose regionų tarp 48–49 paralelių. Tai šiauriausia vieta Prancūzijoje, kur auginamos vynuogės. Temperatūra, lietūs, vėjai veikia šį regioną ir net skirtingai kiekvienoje vynuogynų pusėje.
Šampanės vynuogynai – tai tipiškas vaizdelis, kurį matome nuotraukose ir paveiksluose: upė, lyguma, 100 – 400 m aukščio šlaitai, apsodinti vynuogėmis, o ant viršukalnės – miškas. Šlaitų dirvožemis sudarytas iš kreidos, mergelio ir silicio.
Istorija
Šampanės vynai gimė dėl ilgo, sunkaus ir itin kruopštaus darbo. Kada prasidėjo vynuogynų istorija šiame regione, nėra tiksliai žinoma, tačiau 92 m. po Kr. imperatorius Domiticien uždraudė plėsti vynuogynus. Turbūt tada vynai jau stipriai konkuravo su romėnų atvežtiniais. Praėjus dviem šimtmečiams kitas imperatorius Probus draudimą atšaukė.
Iki XII a. Šampanės vynai buvo lengvai putojantys, ne itin stabilūs raudonieji vynai.
XII a. pab. Hautvillers abatijos vienuolis Dom Perignon sukūrė nuostabų vyną su oro burbuliukais, kurie atsirado pavasarinio rūgimo metu.
Dom Perignon rekomendavo savo sukurtą vyną pilstyti į butelius ir užkimšti kietesniu kamščiu. Iki tol buteliui užkimšti buvo naudojama aliejaus prisodrinta medvilnės skiautė. Šis išskirtinis, putojantis baltasis vynas pavergė karaliaus Liudviko XV–ojo ir visos aukštuomenės, kuriems jau buvo nusibodęs raudonasis vynas, širdis ir pradėjo savo karališką žygį po šalis ir kontinentus.
Vynuogės
Autorizuotos regiono vynuogės:
„Pinot noir“ – apie 30 proc.
„Chardonnay“ – apie 28 proc.
„Pinot meunier“ – 36 proc.
Šampanės regione vynuogynais yra apsodinta tik ~ 25-30 tūkst. ha.
Gaminant Šampanės vyną naudojamos ne tik baltųjų, bet ir raudonųjų vynuogių sultys.
Šampanės vyno gaminimo metodą sudaro penkios operacijos :
1. atsargus skynimas – vynuogės turi būti skinamos ypač atsargiai, kad uogos būtų kiek galima mažiau būtų sužalotos ar sutraiškytos;
2. švelnus spaudimas – spausti reikia kiek galima greičiau nuskynus uogas; iš 150 kg vynuogių išspaudžiama apie 100 kg sulčių;
3. nuosėdų pašalinimas ir pirmoji fermentacija, kitaip tariant pirmasis rūgimas mediniuose arba emaliuoto metalo induose;
4. antroji fermentacija buteliuose – paprastai, tiek baltieji, tiek raudonieji vynai antrą kartą nefermentuojami;
5. vyno sendinimas buteliuose metų metus, be šviesos, nuolatinėje 12–15 C temperatūroje.
|
